Vadovavimas ibadi islame

Nors Koranas yra viso islamo jurisprudencijos pamatas, skirtingos interpretacijos ir įsitikinimai kilo iš įvairių minties mokyklų. Pirmosios grupės atsiskyrė po pranašo Mahometo mirties 632 m. ir jo pasekėjai negalėjo susitarti, ar pasirinkti paveldėtojus pagal giminystės liniją, ar vadovus, kurie laikytųsi tikėjimo dogmų.

Sunitų atšaka tvirtina, kad pirmieji keturi kalifai (Mahometo paveldėtojai) teisėtai užėmė musulmonų valdovų sostus. Jie pripažįsta, kad keturis kalifų paveldėtojus teisėtais religiniais vadovais. Abu Bakr, pranašo konsultantas, tapo pirmuoju paveldėtoju arba kalifu, kad vadovautų musulmonų valstybei. Sunitų imamai visada renkami iš pranašo Mahometo genties narių - kurašitų.

Šiitai, priešingai, tiki, kad tik ketvirtojo kalifo, Ali (Mahometo giminaitis ir žentas), paveldėtojai yra teisėti Mahometo paveldėtojai.

Tačiau ibadi atstovams imamo kilmė nėra svarbi. Ibadis mano, kad kiekvienas ištikimas ir teologiškai išsilavinęs musulmonas yra tinkamas kandidatas ir gali būti išrinktas imamu. Imamas - religinis ir pasaulietinis vadovas, turintis visišką valdžią. Jis - „pirmasis tarp lygiųjų“ ibaditų akyse, kaip žmonės yra pirmieji tarp kitų Dievo kūrinių. Todėl umma, musulmonų bendruomenė, iš savo tarpo pasirenka tikintįjį, kuris labiausiai tinka šioms pareigoms. Jei niekas neatitinka aukštų imamo pareigų reikalavimų, šios pareigos laikinai lieka neužimtos.

Taip pat gali būti balsuojama, kad išrinktasis imamas, nepateisinęs lūkesčių, paliktų šį postą.

Pirmasis ibaditų bendruomenės imamas ir vienas iš pagrindinių ibadizmo įkūrėjų - Jabir b. Zayd (mirė 93 AH / 711 m.). Jis gimė Nizvoje, Omane, vėliau perwsikėlė į Iraką. Nepaisant atstumo, jis palaikė tamprius ryšius su savo gimtine. Al-Muhallab ir Al-Azd gentys rėmė jį kuriant ibadi mokyklą.

Jabir bin Zaid patardavo Ibn Ibadh dauguma politinių klausimų. Kartu jie atmetė tokias grupes kaip kadaritai, mutazilitai, šiitai, mudžiitai ir netgi karidžitai. Ankstyvieji ibaditai buvo nuosaiki grupė ir jų buvo nedaug.

Imamato sistema gyvavo iki XIX a. pab.