Šalies mečetėse sunitai ir šiitai meldžiasi kartu su ibaditais. Sunitai ir šiitai visada gyveno taikiai ir sutardavo su ibaditais, kurie visada buvo ir dabar sudaro musulmonų daugumą Omane.
Kolektyvinė malda Dievui nekelia jokių teologinių ginčų. Prieš Dievą kiekvienas atsako už save. Dėl teisinių sprendimų Jabir b. Zayd laikė, kad sprendimus prieš musulmonų bendruomenę reikia priimti tokia tvarka: Koranas, sunos, kitų vyresniųjų nuomonė ir galiausiai asmeninė nuomonė.
Ibadizmas paremtas pareiga grįžti prie islamo tikėjimo ir visuomenės tyrumo, kaip nurodyta pranašo Mahometo potvarkiuose. Ibaditai visada buvo tvirtai ištikimi Koranui, sunoms ir musulmonų pasekėjams ir visada buvo atviri žmonės, kad suprastų jų pažiūras, ir skirtų laiko apsispręsti. Ibaditai visada aiškiai teigė, kad jie nekovos su priešininkais, nebent jie ją pradėtų. Kraujo praliejimas dėl teologinių skirtumų laikomas gėdingu.
Per visą istoriją Omane sutiksite kitų tikėjimo atstovų: žydų, krikščionių, induistų, sikhų ir kitų. Dėl religinės tolerancijos principų praeitus šimtmečius jų buvimas buvo priimtinas ir jie nebuvo diskriminuojami dėl religinių įsitikimų, netgi religinės valstybės - imamato - laikais.